Kvietinio alaus skoninės savybės ir aromatas geriausiais atsiskleidžia supylus jį į būtent šiai rūšiai skirtą taurę – siaura apačia ir praplatintu viršumi. Tokioje taurėje angliarūgštės burbuliukai išsiskiria iš lėto, saugodami alaus išraiškingumą ir suformuodami itin standžią putą. Prieš patiekiant kvietinį alų, rekomenduojama atvėsinti jį iki 8-10 laipsnių temperatūros, tuomet geriausiai atsiskleis jo savybes. Be to, patartina prieš naudojant taurę perskalauti šaltu vandeniu (ypač karštą vasaros dieną).

Supilti kvietinį alų iš butelio į taurę – tam tikras ritualas. Tradiciškai tuščia taurė uždedama ant butelio, tada butelis su taure apverčiamas, ir alus pilamas po truputį keliant butelį aukštyn, Šis ritualas sumanytas ne dėl atraktyvaus pylimo būdo, bet tam, kad butelyje esančios alaus mielės sukiltų nuo dugno ir tolygiai pasiskirstytų įpiltojo taurėje. Tinkamai įpylus, tiršta puta tarsi kepurė plačia juosta iškyla virš taurės briaunos.

Bravariškoji tradicija moko džentelmeniškai pasveikinti vienas kitą taurės dugneliu, kad baltos putos kepurė nenukristų.